- mentinė
- menti̇̀nė dkt. Kiaũlės, jáučio menti̇̀nė.
.
.
menţine — MENŢÍNE vb. 1. v. păstra. 2. a păstra, (înv.) a păzi. (A menţine legăturile de prietenie cu cineva.) 3. v. dăinui. 4. a dăinui, a dura, a se păstra, a se perpetua, a persista, a stărui. (Amintirea lui se menţine până astăzi.) 5. v. întreţine.… … Dicționar Român
mentinė apterija — statusas T sritis kūno danga atitikmenys: lot. Apterium scapulare ryšiai: platesnis terminas – nugaros apterijos … Paukščių anatomijos terminai
mentinė briauna — statusas T sritis jungtys atitikmenys: lot. Labrum scapulare ryšiai: platesnis terminas – sąnarinės duobės briaunos … Paukščių anatomijos terminai
mentinė peties dalis — statusas T sritis raumenys atitikmenys: lot. Pars scapulohumeralis ryšiai: platesnis terminas – paviršinis dantytasis raumuo … Paukščių anatomijos terminai
mentinė peties dalis — statusas T sritis raumenys atitikmenys: lot. Pars scapulohumeralis ryšiai: platesnis terminas – platusis nugaros raumuo … Paukščių anatomijos terminai
mentinė raktikaulio atauga — statusas T sritis kaulai atitikmenys: lot. Processus acromialis claviculae ryšiai: platesnis terminas – mentinis raktikaulio galas siauresnis terminas – mentinis sąnarinis paviršius … Paukščių anatomijos terminai
mentinė dalis — statusas T sritis gyvūnų anatomija, gyvūnų morfologija atitikmenys: lot. Pars scapularis ryšiai: platesnis terminas – deltinis raumuo … Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai
mentinė peties vena — statusas T sritis gyvūnų anatomija, gyvūnų morfologija atitikmenys: lot. Vena omobrachialis ryšiai: platesnis terminas – išorinė jungo vena … Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai
mentinė mašina — statusas T sritis Energetika apibrėžtis Ratas su mentėmis, kuris skysčio ar dujų kinetinę energiją verčia besisukančio darbinio rato mechanine energija (pvz., turbina) arba priešingai (pvz., mentinis siurblys). atitikmenys: angl. winged engine… … Aiškinamasis šiluminės ir branduolinės technikos terminų žodynas
menţinut — MENŢÍNE, menţin, vb. III. tranz. 1. A păstra ceva (în aceeaşi stare sau formă în care se afla la un moment dat), a lăsa neschimbat; p. ext. a face să dureze. ♦ refl. A continua să existe sub acelaşi aspect, a rămâne neschimbat; a dura, a dăinui.… … Dicționar Român